Ką reikia žinoti šiltinant ir dekoruojant fasadus
Dažniausiai naudojamos fasadų šiltinimo medžiagos – mineralinė vata ir polistireno putplastis. Abiejų medžiagų šilumos laidumo koeficientų vertės labai panašios, todėl jeigu termoizoliacinių plokščių storis bus vienodas, energijos bus sutaupyta tiek pat. Abu šiltinimo būdai turi savų privalumų. Šios sistemos tinkamos tiek naujiems, tiek modernizuojamiems statiniams.
Polistireno putplastis nesugeria drėgmės ir veikiant drėgmei nepraranda šilumos izoliacijos savybių. Laikina vandens garų kondensacija, galinti išplisti visame polistireno storyje, jo savybėms didesnės įtakos neturės. Nors polistirenas yra sintetinė medžiaga, gaunama perdirbant naftą, jos sudėtyje nėra sveikatai kenksmingų medžiagų. Polistireno garso slopinimo geba nėra labai didelė.
Mineralinė vata yra atspari aukštos temperatūros poveikiui, gaminama iš natūralaus vatos pluošto, todėl pradeda lydytis tik ją veikiant daugiau kaip 10 tūkst. laipsnių temperatūrai dvi valandas. Mineralinė vata yra laikoma nedegia medžiaga, be to, ji pasižymi dideliu atsparumu daugumos cheminių medžiagų poveikiui. Vandens garų laidumo koeficientas yra labai aukštas, todėl vandens garai gali netrukdomai prasiskverbti.
Renkantis pastato šiltinimo sistemos termoizoliacinę medžiagą, didžiausias dėmesys tenka priešgaisrinės saugos problemai. Didelis vatos laidumas garams leidžia greitai pašalinti drėgmę, kitaip tariant, išdžiūti didesnės drėgmės pagrindams. Mineralinę vatą patartina naudoti objektuose, kuriuose vyrauja didelė drėgmė, tačiau iš patalpos pusės turi būti tinkamai įrengta garo izoliacija, mat vandens garų kondensatas neigiamai veikia mineralinės vatos šilumos izoliacijos savybes.
Drėgnose patalpose sienos dažniausiai būna išklotos keraminėmis plytelėmis, tačiau medžiagos turi būti parenkamos remiantis šilumos ir drėgmės procesų analize. Mineralinę vatą taip pat patartina rinktis šiltinant pastatus, esančius didesnio triukšmo zonose. Lanksčios mineralinės vatos plokštės puikiai tinka lenkto kontūro pastatams.
Polistireno putplastis dažniausiai naudojamas gyvenamiesiems daugiabučiams ir individualiems namams renovuoti ir šiltinti. Tai susiję su ekonominiu aspektu – fasadinė vata yra brangesnė už polistireną. Polistirenas yra beveik dešimt kartų lengvesnis už mineralinę vatą, be to, jį patogiau transportuoti ir sandėliuoti. Pigesni ir mechaniniai laikikliai, kurie gali būti gaminami iš plastiko (mineralinės vatos atveju laikiklių šerdis turi būti metalinė). Polistireno plokštes lengviau apdoroti, jas paprasta pjaustyti ir šlifuoti.
Fasadų šiltinimas ir dekoravimas
Siūlomos įvairios fasadų šiltinimo sistemos. Didesnių statybinių medžiagų gamintojai sertifikuoja savas sistemas, kurios viena nuo kitos skiriasi nežymiai. Vis dėlto supaprastinus procesus principas lieka toks pat:
baigus įrengti sieną reikėtų palaukti, kol ji susiriš ir išdžius;
nuvalyti perteklinį skiedinį ir sieną nugruntuoti;
priklijuoti šiltinimo medžiagą (putų polistireno ar akmens vatos plokštė);
sarmuoti fasadą, naudojant armavimo mišinį, glaistą, armavimo tinklelį bei fasadines smeiges;
padengti sieną apdaila (apdailos tinku).
Dažniausiai pasitaikančios klaidos renovuojant pastatų fasadus yra nukrypimai nuo projektų siekiant sutaupyti lėšų bei pasirenkant pigiausias nekokybiškas medžiagas. Kita klaida – statybos darbus atlieka nepakankamai patyrę ir nekvalifikuoti meistrai, nesilaikantys pastatų šiltinimo technologijų ir gamintojų nurodytų taisyklių. Dažnai tokie meistrai polistireno putplasčio plokštes prie šiltinamos sienos klijuoja neteisingai ir padrikai, todėl paliekami tarpai, pro kuriuos šiluma išeina lauk. Patyrę ir kvalifikuoti meistrai tokių klaidų dažniausiai nedaro.
Savarankiškas sienos tinkavimas dekoratyviniu tinku taip pat gali virsti didele klaida. Jei norite tik padengti sieną, greičiausiai su šiuo darbu susidorosite, tačiau juk kiekvienam svarbu ne tik funkcionalumas, bet ir estetika. Apdailą atliekantys meistrai ne veltui turi mokytis šio amato ir įgyti reikalingų įgūdžių. Tad jeigu niekada tuo neužsiėmėte, verčiau pasamdykite specialistą. Tai leis sutaupyti pinigų – taisyti broką yra gana nepigus ir laiką eikvojantis darbas.
Norintieji tinkuoti, dekoruoti patys raginami gerai susipažinti su gaminiu ir prisiminti, kad tinkuoti lyjant ar esant žemai oro temperatūrai (~ 5 laipsnių) nerekomenduojama. Geriausia tinkuoti ryte ar vakare, nepatartina vidurdienį, ypač jei į tinkuojamą sieną šviečia saulė.
Renkantis fasado dekoratyvinį tinką svarbu jo ilgaamžiškumas. Kiekvienas pastato savininkas pageidauja ilgiausiai išliekančios nekintančios spalvos, nepilkėjančio, nekerpėjančio namo fasado.
Kuo tiksliau įvertinamos eksploatacinės pastato sąlygos, tuo sėkmingiau galima parinkti tinkamiausią dekoratyvinį tinką pagal jo savybes. Pavyzdžiui, jeigu apdailinamas nešiltinamas namas aplinkoje, kurioje yra daug dėl žmogaus veiklos atsirandančių teršalų, rekomenduotinas Briko SADT silikatinis tinkas, gaminamas kalio silikato pagrindu. Toks tinkas parduodamas šlapias kibirais. Dėl neorganinės sudėties jis paprastai naudojami šiltinimo sistemose, kurioms keliami griežti priešgaisriniai reikalavimai. Labai aukštas garų laidumas tinka konstrukcijoms, kuriose negalima sudaryti garų barjero.
Jei dekoruojamas šiltinamas namas yra pajūrio zonoje, kur pasitaiko didelė šalčių ciklų kaita ir didelė drėgmė, rekomenduotinas Briko SDT silikoninis tinkas, gaminamas polimerų – silikono dervos ir akrilatų pagrindu. Jis pasižymi dideliu elastingumu – atlaiko daugiau šalčio ciklų, lėtesnė paviršiaus tarša; aukštas vandens garų laidumas. Tokį tinką galima naudoti šiltinimo sistemose su akmens vata.